Didelis miškų plotas, besitesiantis nuo Kazlų Rūdos į šiaurės vakarus, pietiniame kampe baigiasi mišku vadinamu Ubagšiliu. Nuo šios vietovės į pietus, Zanavykijos lygumose, yra siauras kalvotas iškyšulys apaugęs medžiais. Tai Paluobių bažnytkaimis. Artimiausias miestelis Griškabūdis yra 5 km į pietus. Paluobių apylinkėse teka nedideli upeliai – Šilupė ir Šedvyga, kiek toliau Šedvygų kaimo pakraščiu teka didesnis upelis Nova. Paluobių vardas žinomas jau prieš 1773 m. Tada Paluobiai buvo Jurbarko girių srityje. Manoma, kad Paluobiai savo vardą gavo nuo medžių luobų, kurie kertant girią buvo lupami ir kraunami šioje vietoje. Apie 1795 m. Griškabūdžio klebonas Paluobiuose pastatė medinę koplyčią. Retkarčiais čia mišias laikyti atvažiuodavo vienas iš Griškabūdžio kunigų. Paluobiai iki pirmojo pasaulinio karo buvo mažai žinomi, gal būt ir del to, kad nebuvo parapijos, tik maža koplytėlė, kurioje pamaldos buvo laikomos tik Velykų trečiąją dieną. Ir ši diena buvo apylinkėse žinoma kaip velykų margučių Atimtinių diena. Parapija Paluobiuose įsteigta 1912 m. Parapijos steigimu rūpinosi vietiniai ūkininkai, labiau žinomi – Bažnytgirio Balsys ir paluobietis Černiauskas paaukojęs žemės parapijos reikmems – kapinėms ir aikštei. 1915 – 1916 m. Vietoje nugriautos koplyčios pastatyta nauja medinė Angelų Sargų bažnyčia. Jos statyba rūpinosi kunigas Vincas Vizgirda. Paluobiu parapija priklause Kudirkos Naumiesčio dekanatui. Tarpukario laikotarpiu Paluobiuose virė gyvenimas, įsteigtas stiprus šaulių būrys, buvo pašto agentūra, pradžios mokykla. Kaimo kultūrinį gyvenimą kėlė lietuviškos organizacijos. Patys Paluobiai buvo žinomi kaip tvarkingas bažnytkaimis, lenkiantis net kai kuriuos didesnius apylinkės miestelius. Pradžios mokykla Paluobiuose įsteigta 1919m. Pagal 1923 m. duomenis Paluobiuose buvo 58 sodybos ir 338 gyventojai. Miestelyje veikė kooperatyvo parduotuvė, kelios privačios parduotuvės ir alinės. Tuo tarpu Paluobių parapija 1936 m. duomenimis apjungė 1700 parapijiečių.

Turite prisijungti, norėdami parašyti komentarą.

---